Rusų kalbos paplitimas aptarnavimo sektoriuje kai kuriems, panašu, tampa gana jautria tema. Štai dalis vilniečių sostinės maitinimo įstaigose sako nebuvę aptarnauti lietuviškai. Pačios įmonės tvirtina, kad vartoti lietuvių kalbą čia stengiamasi, jos mokomasi.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas pripažįsta, kad problemos mastas auga, ir pabrėžia: visi gyventojai turi teisę į aptarnavimą valstybine kalba. Savivaldybė tikina, kad daugelyje sostinės kavinių ar barų dirbantys kitakalbiai darbuotojai, aptarnaudami klientus, stengiasi kalbėti lietuviškai.
Kelia klausimą dėl integracijos
Praėjusiais metais LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidė – 8 iš 10 lietuvių mano, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą.
Valstybinė kalbos inspekcija tuomet taip pat skelbė sulaukianti paslaugų lietuvių kalba negaunančių gyventojų nusiskundimų, kiti linkėjo daugiau pakantumo ir tolerancijos.
Apie rusų kalbos paplitimą tinklaraštininkas Žilvinas Svitojus neseniai rašė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Priaugome prie tokios situacijos, su kuria nebuvome susidūrę net sovietinės okupacijos metu“, – samprotavo jis.
Ž. Svitojus įvardijo du barus, kuriuose, pasak jo, aptarnaujama tik rusų arba baltarusių kalbomis.
Vienas jų esą sostinės centre įsikūręs ir jau trejus metus veikiantis baras „Bar Pahonia“.
„Aptarnauti lietuvių kalba – be šansų. Barmenas net pasimetė, kai pradėjau kalbėti lietuviškai. Reikia suprasti, kad rusų kalba yra ta, kuri aludės savininkams ir darbuotojams yra patogiausia“, – dėstė įrašo autorius.
Kita Ž. Svitojaus įvardyta vieta – „Karčma 1863“. Įstaiga savo tinklalapyje skelbia, kad čia galima ne tik paragauti baltarusiškų patiekalų, bet ir susiburti užsienyje esantiems baltarusiams.
„Aptarnavimas geriausiu atveju baltarusiškai, bet kalba visi rusiškai. <...>
Ten pat randu, kad restoranas renka parašus, taip bandoma priversti Vilniaus savivaldybę suteikti baltarusių vaikams galimybę mokyklose mokytis baltarusiškai. Dar viename įraše randu ir „Letuva“ bei „letuvysai“, – rašo įrašo autorius.
Jis kelia ir integracijos klausimą.
„Kelerius metus veikiančios viešos įstaigos negeba surasti nė vieno žmogaus, kuris moka lietuviškai? Apie kokius glaudesnius ryšius su lietuviais galima kalbėti? Kaip galima kalbėti apie kokią nors integraciją, jeigu šiose įstaigose Lietuvos kultūra, tradicijos ar šventės – tarsi neegzistuoja?
Nė vienas šalies, kurioje gyvena, net su Nepriklausomybės diena nepasveikina, nors abu yra politiškai įkrauti iki žiaunų“, – rašė įrašo autorius.
Tiesa, įrašas buvo publikuotas vasario gale, o Kovo 11-ąją minėtų įstaigų „Facebook“ paskyrose buvo paskelbti įrašai su sveikinimais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga.
Savo patirtimi po įrašu dalijosi ir kiti komentatoriai.
„Tenka retkarčiais pagyventi Vilniuje komandiruočių metu. Tai liūdna, bet galima daryti išvadą, kad jei viskas taip bus toleruojama ir situacija nesikeis, tik laiko klausimas, kada Lietuva Vilnių praras... Nekalbėjau iš principo rusiškai nei viešbutyje, nei prekybos centre, nei kavinėje, tuo sukeldamas didelių nepatogumų aptarnaujantiems asmenims mūsų sostinėje“, – po įrašu komentavo vienas internautų.
„Geriau kelkime diskusiją ar klausimus, kodėl valdžia akla dėl šių ir panašių dalykų. Ir kaip jiems atverti akis“, – rašė kitas vartotojas.
„Bar Pahonia“: darbuotojai kalba lietuviškai
Kalbos, esą jo bare neaptarnaujama lietuviškai, „Bar Pahonia“ vadovo Ryčio Kričeno tvirtinimu, yra netiesa. Verslininkas teigia, kad šiuo metu čia dirba du baltarusiai, galintys kalbėti ir lietuviškai. Bare galima rasti ir meniu lietuvių kalba.
„Vienas kalba pakankamai laisvai, tikrai daugiau nei pasisveikina ir papasakoja apie gėrimus, kitas – šiek tiek prasčiau, bet pasitikti, papasakoti apie alų – jokių problemų“, – LRT.lt apsilankius minėtame bare teigė jo vadovas.
Tiesa, jis atskleidė po kilusio skandalo sulaukęs ir Kalbos inspekcijos dėmesio, darbuotojai turės išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Vertindamas konkretų socialinėje erdvėje nupasakotą atvejį, verslininkas tvirtina, jog tai tegalėjo būti nesusipratimas. Per trejus metus darbo jis sako pirmąkart sulaukęs nusiskundimų dėl lietuvių kalbos vartojimo bare.
„Buvo labai daug žmonių, dominavo, aišku, rusų kalba, nes buvo šeštadienis ir tas vaikinukas, žinote, gal ir nepersijungė, gal ir neišgirdo, tiesiog kažką užsakė, pasakė rusiškai ir taip išėjo“, – konkrečią situaciją apibūdino jis.
„Aš pats esu lietuvis, dažnai būnu prie baro ir aptarnauju“, – priduria R. Kričenas.
Įmonės vadovas atmeta ir teiginius, kad baltarusiška dvasia dvelkiančiame bare neminimos lietuviškos šventės.
„Mes švenčiame visas šventės. <...> Baras yra laisvas, jis nėra skirtas kokiai nors grupei žmonių“, – pabrėžia jis.
Tai, kad barmenai yra baltarusiai, jo aiškinimu, privalumas, nes apie 50 proc. ir daugiau baro lankytojų yra nuo režimo bėgantys baltarusiai. Vis dėlto jis pripažįsta, kad rusų kalba šalyje girdima dažniau.
Anot jo, dalis baltarusių nesimokė lietuvių kalbos, nes vylėsi grįžti į tėvynę, tačiau pamažu supranta, kad taip nebus. Paklaustas, ar, jo manymu, čia gyvenantys baltarusiai neturėtų mokytis lietuvių kalbos vien iš pagarbos, net jei Lietuva galbūt yra laikina jų stotelė, verslininkas atsako – pagarba rodoma ne žodžiais, o veiksmais.
„Man svarbu, kad žmonės gerbtų tą, kad priimame, palaikome“, – akcentuoja baro vadovas.
Vis dėlto pašnekovas sutinka, kad dalies baltarusių galvose išties gajus litvinizmas. „Esu pats ne vieną iš šio baro išprašęs“, – neslepia jis.
„Karčma 1863“: gerbiame Lietuvos kultūrą ir kalbą
„Karčma 1863“ redakcijai atsiųstame atsakyme tvirtinama, kad maitinimo įstaiga stengiasi aptarnauti klientus jiems patogia kalba. Maitinimo įstaiga nurodo turinti ir meniu lietuvių kalba.
Tiesa, LRT.lt apsilankius minėtame restorane, padavėja lietuviškai nekalbėjo ir kiek sutrikusi rusų ir anglų kalbomis pasiūlė atsisėsti ten apsilankiusiai žurnalistei.
„Zdes, sit down“, – sakė padavėja ir pakvietė kitą kolegę, kuri bandė kalbėti lietuviškai.
„Tarp mūsų lankytojų yra daug vietinių lietuvių. <...> Mūsų įstaigos idėja paremta 1863–1864 m. sukilimo istorija, kai tautinės orientacijos baltarusiai, lietuviai ir lenkai kartu kovojo prieš Rusijos imperiją. Tai svarbus mūsų bendros istorijos epizodas, o mūsų įstaigos durys atviros visiems vilniečiams ir miesto svečiams“, – rašoma baro atsakyme redakcijai.
Įmonės atstovai teigia patys Baltarusijoje susidūrę su rusų kalbos ir kultūros dominavimu, todėl tvirtina puikiai suprantantys kai kurių vilniečių, pastebinčių vis daugiau persikėlėlių iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, susirūpinimą.
„Mūsų tikslas – būti atviriems ir dėmesingiems visos bendruomenės poreikiams“, – akcentuoja įmonės „Karčma 1863“ atstovai.
Tiesa, ji neslepia, kad dauguma jos darbuotojų – baltarusiai, neseniai atvykę į Lietuvą po to, kai susidūrė su represijomis savo tėvynėje.
„Dabar jie aktyviai mokosi lietuvių kalbos, kad pagerintų aptarnavimo ir bendravimo su klientais kokybę. Siekiame, kad kiekvienas mūsų kavinėje apsilankęs žmogus jaustųsi laukiamas ir suprastas, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jis kalba“, – komentuoja įmonė.
Vis dėlto restoranas prisipažįsta susiduriantis su tam tikrais sunkumais, susijusiais su lietuvių kalba.
„Per visą laiką, kol ieškojome laisvų darbo vietų, nė vienas lietuvis nesikreipė į mus dėl padavėjo ar barmeno darbo. Dažna padavėjų kaita. Nuolatiniai padavėjai labai gerai moka lietuvių kalbą, tuo galėjo įsitikinti ne vienas svečias, tačiau nauji padavėjai dar tik pradeda mokytis lietuvių kalbos, tą akivaizdžiai parodė jūsų pateiktas „Facebook`o“ pavyzdys“, – teigia įmonės atstovai.
Apibendrindami restorano atstovai pabrėžia esantys dėkingi Lietuvai už tai, kad juos priėmė.
„Gerbiame jos kultūrą ir kalbą. Manome, kad labai svarbu, jog restorano personalas kalbėtų lietuviškai. Taip pat dėkojame už dėmesį šiai temai. Tikimės, kad ji padės rasti savitarpio supratimą tarp vietinių lietuvių ir imigrantų iš Baltarusijos“, – nurodoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
Kalbos inspekcija: problemos mastas auga
Reaguodamas į jau minėto tinklaraštininko įrašo turinį, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka pripažino, kad problemos, susijusios su lietuvių kalbos vartojimu, egzistuoja.
„Šios problemos mastas auga, vertinu labai neigiamai. Kalbos inspekcija patikrins šias įstaigas. Visi Lietuvos piliečiai visose aptarnavimo vietose turi teisę į aptarnavimą valstybine kalba“, – LRT.lt akcentavo jis.
Savivaldybė: daug kur stengiamasi kalbėti lietuviškai
O štai Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas LRT.lt tvirtino, kad daugelyje sostinėje naujai įsikūrusių kavinių ar barų dirbantys kitakalbiai barmenai ar padavėjai, aptarnaudami klientus, stengiasi kalbėti lietuviškai.
„Tai daroma geranoriškai, mandagiai, gerbiant savo klientus ir šalies įstatymus. To nedarančiose maitinimo įstaigose pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, kadangi prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba“, – sako savivaldybės atstovas.
Savivaldybė nurodo, kad padavėjai turi gebėti suprasti trumpus aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus ir dažnai vartojamus posakius įprastomis kasdienio gyvenimo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius), paprastomis kalbos priemonėmis gebėti papasakoti apie savo išsilavinimą, artimiausią aplinką, būtiniausius poreikius. Taip pat jie turėtų gebėti suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą, naudotis tam tikru pareigų terminijos kiekiu.
Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminus rengia Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino nereikia laikyti asmenims, baigusiems lietuviškas pagrindinio, bendrojo lavinimo mokyklas, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų grupes lietuvių kalba, taip pat nelietuviškas bendrojo lavinimo mokyklas 1991 m. ir vėliau.
