Verslui, susiduriančiam su sunkumais dėl užsidariusios Kinijos rinkos, kelti tiek daug triukšmo nereikėtų, mano optikos ir lazerių technologijų įmonės „Altechna“ valdybos pirmininkas Šarūnas Šiugžda. Jo teigimu, situacija tikrai nėra dramatiška, o lazerių sektoriui didžiausią riziką kelia ne Kinijos praradimas, o darbuotojų trūkumas ir triukšmas viešumoje.
Rizikos kapitalo valdymo bendrovės „LitCapital“ steigėjas ir vadovaujamasis partneris Š. Šiugžda, kurio įsteigtas fondas valdo 100 proc. lazerių ir optikos bendrovės „Altechna“ akcijų, sako turintis kitokią nuomonę dėl Lietuvos santykių su Kinija.
Jo teigimu, didžiausią žalą Lietuvai daro ne užsienio politika, o dėl Kinijos kilęs triukšmas viešojoje erdvėje. Verslininkai ir politikai turi sėsti ir tartis darbiniu formatu, o ne viešumoje, sako jis.
Interviu LRT.lt Š. Šiugžda taip pat teigia susiduriantis su problemomis dėl užsidariusios Kinijos, tačiau verslas, anot investuotojo, privalo diversifikuoti rinkas. Jis pažymi, kad investicinio fondo valdomos įmonės „Altechna“ negąsdina užsidariusi Kinija, o bendrovė 2022 m. Lietuvoje planuoja investuoti 6 mln. eurų.
– 90 proc. įmonėje pagamintos produkcijos eksportuojate. Į kokias šalis keliauja jūsų produktai?
– Eksportuojame į Europos Sąjungą, JAV, Tolimuosius Rytus, tai būtų Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija. Yra ir daugiau šalių – Izraelis, Turkija ir kitos. Didžiausia mūsų rinka visgi yra Europoje.
– Kokią dalį viso eksporto sudaro eksportas į Kiniją?
– Procentų dabar nepasakysiu. Bet kokiu atveju tai yra mums viena iš svarbesnių rinkų. Ten mes parduodame savo produkciją ir iš ten perkame. Galėčiau tik pažymėti, kad Kinija patenka tarp 5 didžiausių mūsų eksporto partnerių.
– Lazerių sektoriaus atstovai kalba, kad į Kiniją nepavyksta įvežti produkcijos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Kinijos muitinės duomenys rodo, kad gruodį kinai įsileido lietuviškų prekių už 3 mln. eurų, o praėjusių metų gruodį šis skaičius siekė 35 mln. eurų. Ar jūs taip pat susiduriate su sunkumais eksportuodami į Kiniją?
– Sutrikimų tikrai yra, bet jie jau tęsiasi kuris laikas. Dalis jų yra dėl tiekimo grandinių trūkinėjimo. Turime iššūkių tiek pirkdami, tiek parduodami produkciją. Tas bėdas sprendžiame. Apšilimas jau buvo daugiau nei prieš metus, jis prasidėjo su COVID-19 pradžia, kada dirbant su Kinijos rinka kilo iššūkių. Dėl to ko nors ypatingo nenutiko, o dabartinės problemos irgi yra išsprendžiamos.
– Minite, kad sunkumai eksportuojant produkciją į Kiniją ir iš jos prasidėjo su COVID-19 atsiradimu ir jie buvo nulemti tiekimo grandinių sutrikimų. O ar susiduriate su situacija, kada Kinija jūsų krovinių nepriima dėl pašlijusių santykių su Lietuva?
– Tai žinoma, bet mes randame būdų, kaip išspręsti šias problemas. Be to, kalbėdamas apie visą Lietuvos eksportą, noriu pasakyti, kad didžioji dalis produktų, kurių nepriima Kinija, yra mediena, grūdai, bulvės, pieno milteliai ir kitos žaliavos, kurioms rasti rinką yra tikrai nesunku. Žinoma, įmonės patiria nuostolių, nes reikia tuos krovinius perkrauti, vežti kitur, bet tos prekės nepriklauso konkrečiai teritorijai. Jeigu šias prekes atmestume, tai būtų tik labai maža dalelė prekių, kurios kuria tikrą pridėtinę vertę ir kurioms ribojimai įvežti prekes į Kiniją kuria ilgalaikių problemų. Didžiajai daliai produktų dabartinės problemos yra trumpalaikės.
– Sakote, kad radote būdų, kaip išspręsti problemą, kad Kinija nepriima lietuviškų prekių. Kokie jie?
– Turime patikimų partnerių, jie mums padeda. Įmonė dirba ne vienus metus rinkoje, turi labai platų tinklą tiekėjų, klientų, platintojų. Su jų pagalba randame sprendimus ir nekeliame didelių dramų. Tikrai taip nėra, kad guli siuntos, įšalusios su milijonais, o mes negalime jų nukreipti kitur.
– Ar nesusiduriate su problemomis savo produkciją eksportuodami į Kiniją per tarpininkus. Pavyzdžiui, jūsų gaminamą produkciją nuperka Vokietija, įdeda į savo įrenginį ir jau siųsti į Kiniją nebegali?
– Taip, mes gaminame komponentus kitiems produktams ir mūsų komponentai per kitus klientus tikrai keliauja į Kiniją, tačiau dėl to problemų neturime. Be to, turėkime omenyje, kad dėl Kinijos taikomų importo ribojimų prekėms, kuriose yra lietuviškų komponentų, problemą turi spręsti ne viena Lietuva. Tai visos Europos Sąjungos klausimas.
– Jei susiduriate su sunkumais eksportuodami produkciją į Kiniją, ar dėl to patiriate nuostolių? Kokio dydžio jie galėtų būti?
– Net negalėčiau įvardyti. Labai norint, galima suskaičiuoti, bet mes nebandome ir tai vertiname kaip einamąsias veiklos išlaidas. Vietoje to ieškome sprendimų ir juos rasti galima. Be to, reikia pažymėti, kad visa situacija dėl prekybos su Kinija priklauso nuo įmonės požiūrio ir strategijos. Mūsų įmonės įkūrėjai ir dabartiniai vadovai skiria didelį dėmesį rizikoms valdyti ir rinkoms diversifikuoti. Nei nuo vienos rinkos, nei nuo vieno kliento mes nepriklausome, todėl galime sau leisti reaguoti labai ramiai. Belieka apgailestauti, kad yra įmonių, kurios labai priklausomos nuo Kinijos. Visa laimė, kad tokių įmonių yra labai mažai.
– Didžiausias lazerius gaminančios įmonės „Light Conversion“ akcininkas ir vienas iš steigėjų Romualdas Danielius 15 min.lt teigė, kad lazerių sektorius neišsprendus problemų gali susitraukti perpus. Ar tikrai situacija tokia rimta?
– Nesutikčiau su tokiu vertinimu. Manau, kad jis yra labai stipriai perdėtas. Mano vertinimu, tai daugiausia galėtų lemti sektoriaus susitraukimą 10–20 proc. Seniai esame tame sektoriuje, žinome įmones ir jų eksporto šalis.
Kalbant apie lazerių sektorių, tikrai nemanau, kad jis čia žlunga ar kad jam atsitiks kas nors dramatiško, nes sektorius yra pelningas. Sektorius yra sugeneravęs daug nepaskirstyto pelno, turi rezervo. Įmonės tiesiog turėtų protingiau valdyti rinkas ir priklausomybę nuo jų bei klientų.
Kalbant apie lazerių sektorių, tikrai nemanau, kad jis čia žlunga ar kad jam atsitiks kas nors dramatiško.
Be to, būdami visiškai sąžiningi turėtume prisiminti, kad lazerių sektorius yra tas, kuris yra gavęs santykinai daugiausia paramos iš valstybės ir Europos Sąjungos. Šio sektoriaus darbuotojai ir investuotojai tą turėtų sąžiningai pripažinti.
Tiek anksčiau, tiek dabar svarbiausias klausimas lazerių sektoriui yra specialistų poreikis. Kaip rasti aukštos kvalifikacijos specialistų? Jei kalbėtume apie mūsų įmonę „Altechna“, tai pas mus yra apie 90 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra baigę fizikos studijas Vilniaus universitete. Tas studentų kiekis yra labai ribotas ir investicijas lazerių sektoriuje riboja aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, o ne problemos su rinka.
Investicijas lazerių sektoriuje riboja aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, o ne problemos su rinka.
– Vienas iš aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ įkūrėjų, mokslininkas Kristijonas Vizbaras vakar lankėsi pas prezidentą ir teigė, kad atstovauja lazerių sektoriui. Apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką jis pasisako gana kritiškai ir mano, kad sektorius patirs didelę žalą. Ar jūs pritariate K. Vizbaro retorikai?
– Aš manau, kad reikia būti nuosaikiam ir mažiau dalyti patarimų užsienio politikos klausimais. Aš manau, kad šiuo atveju reikėtų rasti formatą ir kalbėtis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, su Užsienio reikalų ministerija darbiniu formatu, o ne per spaudą. Mums reikia laikytis bendros pozicijos ir bent neeskaluoti viduje šio klausimo. Juo labiau kad ir ekonominiai nuostoliai, kaip apskaičiavo Lietuvos bankas, nėra dideli. Dėl tokių mažų skaičių kelti tiek daug triukšmo yra neadekvatu.
Mums reikia laikytis bendros pozicijos ir bent neeskaluoti viduje šio klausimo.
Kalbant apie Vyriausybės požiūrį į šią situaciją, galbūt reikėtų didesnio ir aktyvesnio bendradarbiavimo su verslu ieškant sprendimų ir atsižvelgiant į įmonių poreikius.
– Kaip manote, ar dabartiniai Lietuvos santykiai su Kinija kuria neigiamą aplinką investicijoms?
– Sunkus klausimas. Pati politika gal ir nekuria nieko blogo, bet turbūt tas triukšmas kelia blogą įspūdį. Norėtųsi, kad tas triukšmas kuo greičiau baigtųsi ir būtų kalbama darbiniu formatu, o ne spaudoje.
– Na, jūs turbūt čia irgi esate suinteresuotas. Esate investavęs į įmonę, jos vertę gali neigiamai paveikti skambūs pasisakymai apie blogėjančią verslo aplinką.
– Tiesiogiai mūsų tai neliečia. Netiesiogiai yra toks aspektas. Visi tokie skambūs pasisakymai visuomet atkreipia kitų įmonių, verslų dėmesį. Kuo daugiau tokių pasisakymų, tuo, be abejo, tie sentimentai prastėja. Visgi viskas yra mūsų pačių rankose, juk niekas už mus nekalba.
– Lazerių atstovai pažymi, kad rasti rinkų jų sektoriui kitur, be Kinijos, yra sunku, nes ši šalis yra pasaulio fabrikas ir Lietuvoje pagaminta produkcija ar komponentai galiausiai atsiduria Kinijoje. Ar iš tikrųjų sunku rasti rinkų lazeriams?
– Sutinku, kad sudėtinga, bet viskas priklauso nuo technologijų, į kurias yra investuojama. Yra technologijų, kurių reikia ne tik Kinijoje. Tai yra įmonių strategijos ir rizikų valdymo klausimas. Duosiu pavyzdį, jis galbūt bus grubokas, bet esmė ta pati. 2014 m. buvo sakoma, kad be Rusijos rinkos pieno ir mėsos sektorius neišgyvens. Tas sektorius buvo tiek priklausomas, kad iš tikrųjų buvo toks klausimas keliamas. Tačiau kai ta rinka užsidarė, pamatėme, kad išgyventi įmanoma. Galima investuoti į kitą prekės ženklą, ką nors įsigyti kitose rinkose ir panašiai.
– Jeigu jums reikėtų investuoti į įmonę, kuri šiuo metu patiria sunkumų eksportuodama produkciją į Kiniją, ar jūs investuotumėte?
– Mes su „Altechna“ darome didžiausią investiciją Lietuvoje, kokią tik ši įmonė yra dariusi, nors esame susiję su Kinijos rinka. Investuosime 6 mln. eurų į naujas patalpas, įrangą, darbuotojų skaičiaus didinimą. Dabartinis konfliktas mūsų neatbaidė ir netgi paskatino. Mes tai darome labai drąsiai.
Tačiau mes visada vertiname apskritai, kaip įmonė valdo savo rizikas. Jeigu ji valdo protingai, tai mes investuosime, net jei yra kokių nors sutrikimų su kuria nors rinka. Bet jei įmonė 30–50 proc. produkcijos parduoda vienoje šalyje ir su ta šalimi turi sunkumų ir dėl to nukenčia pelnas, be abejo, tai yra didelis rizikos faktorius ir gali būti, kad neinvestuosime.
– Taivanas iš viso žada 1,2 mlrd. JAV dolerių skirti investicijoms Lietuvoje. Verslininkai teigia, kad reikia ne pinigų, o rinkų. Ar jūs irgi laikotės tokios nuomonės?
– Atsakysiu rizikos kapitalo fondų žargonu. Reikia protingų pinigų. Aš tikiu, kad Taivano siūlomi pinigai yra protingi.
