Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia aktyviai dirbti dėl „karinio Šengeno“, jog kariniai pajėgumai per sąjungininkų sienas galėtų judėti laisvai be biurokratinių kliūčių.
„Turime padirbėti, kad būtų įgyvendintas tas vadinamasis karinis Šengenas, kad kariuomenės pajėgumai galėtų per sienas judėti be jokių biurokratinių kliūčių. Negalėčiau sakyti, kad taip yra būtent dabar, bet svarbiausia, kad mūsų koordinacija NATO lygiu būtų tokia, kad sprendimai būtų priimami kaip galima greičiau“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė šalies vadovas.
Anot prezidento, galimi du keliai, vienas jų – krizės atveju sudaryti sąlygas, kad pajėgumai perdislokuojami nepaprastai greitai į tą šalį, kurioje krizė kyla.
„Arba tada tiesiog įgyvendinti tą vadinamąjį priešakinės gynybos principą, kuomet pajėgumai realiai dislokuojami tose šalyse, kurios yra pažeidžiamos arba arčiausiai sienų su agresyviomis valstybėmis“, – aiškino jis.
„Mes einame abiem keliais ir Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad tikrai sąjungininkai mums skiria didelį dėmesį tiek Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tiek Vokietija, tiek pagaliau visos eFP (NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė – BNS) šalys, taip kad einame teisingu keliu“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad karinis mobilumas teisine, ekonomine ir politine prasmėmis būtų įgyvendintas kaip galima greičiau.
„Galime pasiremti tuo, kad (...) kita finansinė perspektyva numato tam Europos Sąjungos (ES) junglumui tikrai labai nemažas lėšas ir kariniam mobilumui praktiškai lėšos didėja dešimt kartų. (...) Dabar svarbiausia bus tinkamai aplikuoti, pasiimti juos ir svarbiausia sėkmingai įgyvendinti tuos finansinius resursus“, – sakė šalies vadovas.
Antradienį G. Nausėda atidarė karinio mobilumo ir atsparumo temoms aptarti skirtą forumą.
Renginyje kalbama apie politikos bei finansavimo kryptis ruošiantis kitam daugiamečiui ES biudžetui, iš Ukrainos karo patirties kylančias įžvalgas.
