Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Japonija ir dar dvi dešimtys šalių Izraelį ragina imtis skubių veiksmų dėl Gazos Ruože plintančio bado. Bendrame pareiškime skelbiama, kad kančios Gazoje pasiekė neįsivaizduojamą lygį. Tuo metu tarptautinės organizacijos skelbia, kad vis dažniau nerimaujama dėl sunaikintos švietimo sistemos. Šimtai tūkstančių studentų ir moksleivių mokslus praleis trečius metus iš eilės.
Trečią karo dieną susprogdintas Gazos islamo universitetas, kuris jau antrus metus pastogė karo pabėgėliams.
Tarp jų – žurnalistiką čia studijavusi Mahai Ali, kuri vietoj paskaitų priversta ieškoti, kur gauti maisto.
„Ilgai sakėme, kad norime gyventi, norime gauti išsilavinimą, keliauti. Dabar vienintelis noras – rasti maisto“, – sako ji.
Šį rugsėjį mergina, kaip ir maždaug 700 tūkst. Gazos mokinių ir studentų, pradeda trečius mokslo metus be galimybės mokytis.
Nėra ne tik kur tai daryti – paprasčiausiai išsaugoti vadovėlius pavyksta retai, Izraelio pajėgoms nuolat reikalaujant evakuotis iš apšaudomų Gazos Ruožo dalių.
„Turėjau daug knygų, mokiausi 18 dalykų. Tačiau jas nešioti iš vienos vietos į kitą – didžiulė našta. Tenka nešti svarbesnius dalykus nei knygas, tačiau mokslai – vis dar mano svajonė“, – dalijasi studentė Sadža Advan.
Organizuoti švietimą bandoma improvizuotose klasėse, kur sėdėti tenka ant žemės. Nuotolines pamokas veda ir Vakarų Krante veikiančios palestiniečių organizacijos.
Tačiau, kai interneto ryšio ieškoti tenka ištisas valandas, o ir elektra užtikrinta ne visiems – ji pasiekiama tik saujelei.
Jasmin al Zanin nekantriai laukė pirmų studijų metų, tačiau dabar mokytis bando iš kelių lapų, likusių po smūgio jos namuose.
„Kruopščiai ruošiausi ir sunkiai dėl to dirbau. Atsispausdinau konspektus, įsirengiau darbo kambarį, tačiau viskas sunaikinta per kelias sekundes“, – pasakoja Jasmin.
Stipriai traumuotiems ir nuolat apie išgyvenimą priverstiems galvoti Gazos studentams net ir trumpos pamokos – galimybė užsimiršti.
„Nesakysiu, jog noriu, kad mums būtų leista keliauti, mokytis ir tiesiog gyventi. Noriu būti realistė. Norėčiau, kad mums leistų maitintis, dirbti, padėti visuomenei ir padėti atkurti sugriautą kraštą“, – viliasi M. Ali.
Jungtinių Tautų skaičiavimais, per 90 procentų Gazos švietimo įstaigų nušluotos nuo žemės paviršiaus arba apgriautos bombardavimų.
Palestiniečių teigimu, tai rodo, kad Izraelis švietimo įstaigas griauna sistemiškai.
Šalies kariuomenė atkerta, kad tai „Hamas“ ir kitos islamistų grupuotės švietimo įstaigas naudoja karo veiksmams.
Tarptautinės organizacijos baiminasi, kad net ir pasibaigus karo veiksmams, švietimo sistemai atkurti prireiks ne vienerių metų, o kaina bus milžiniška.
„Lankiausi Gazos Ruože prieš karą – ten buvo universitetų su pažangiosiomis laboratorijomis ir modernia įranga. Visa tai sukurta per pastaruosius kelerius metus, bet sunaikinta“, – sako Palestinos švietimo ir aukštojo mokslo ministras Amdžadas Barhamas.
Kai nėra jokių ženklų, kad karo veiksmai artimiausiu metu baigsis, apžvalgininkai perspėja, kad ištisa karta Gazoje auga be išsilavinimo galimybių, o tai gali prisidėti prie jaunimo radikalėjimo.
