Kas bijo lyties? Jos bijo beveik visi – politikai, verslininkai, teisininkai, dėstytojai, darbininkai. Jos bijo nausėdos, vėgėlės, širinskienės, žemaitaičiai ir net blinkevičiūtės. Lyties nebijau tik aš ir dar keletas individų Lietuvoje. Tiesa, kalbant apie lytį Lietuvoje dažniausiai minima „socialinė lytis“, prie kurios prikabinamas visas maišas baubų ir baimių.
„Kas bijo lyties?“ – tai ir amerikietės Judith Butler neseniai išleistos knygos pavadinimas (angliškai knyga vadinasi Who’s Afraid of Gender). Ši knyga itin aktuali ir Lietuvai dėl čia tvyrančių lyties baimių.
Pirmiausia, šiek tiek apie pačią Judith Butler, filosofijos profesorę, radikalią feministę ir akademinės queer teorijos pasaulyje pradininkę. Apibūdinti save Butler vartoja įvardžius „jie/jos“ (angl. they), bet lietuvių kalboje „jie/jos“ yra diferencijuoti lyties atžvilgiu, todėl gana beprasmiai. Toliau vartosiu „ji“, tačiau skaitydami turėkite omenyje, kad egzistuoja tik „jie/jos“ Butler.
Lietuvoje Butler labiausiai žinoma knyga „Vargas dėl lyties: feminizmas ir tapatybės subversija“ (angl. Gender Trouble: Feminism and the Subversion of Identity); ji anglų kalba išleista 1990 m., o į lietuvių kalbą išversta tik 2017 m. Joje ir kitose savo knygose Butler teigia, kad lytis yra savotiškas kostiumas, kurį galima užsivilkti ir nusivilkti. Kita vertus, lytį kuriame atkartodami įsitvirtinusias socialines normas, kurios visuomenėje apibūdina vyrus ir moteris.
Nors lytis yra savotiškas performansas, dažnai ji tik varginanti našta, žaidimas, neteikiantis malonumo, oficialiai sankcionuota normatyvi fantazija, kuri kelią liūdesį ir depresiją. Vienoje iš vėlesnių savo knygų „Dekonstruojant lytį“ (angl. Undoing Gender, 2004) Butler teigia, kad dėl lyties vis dar galima nukentėti: „Mes tebegyvename pasaulyje, kuriame asmuo rizikuoja prarasti pilietines teises arba patirti fizinį smurtą dėl malonumo, kurio jis ar ji siekia, fantazijos, kurią jis ar ji įkūnija, lyties, kurią jis ar ji įgyvendina“.
Kraštutiniai dešinieji laiko Butler tikru šėtono įsikūnijimu, o jos idėjas pragaištingomis. 2017 m., kai Butler lankėsi konferencijoje Brazilijoje, ultradešinieji protestuotojai sudegino rausva liemenėle ir raganos skrybėle aprengtą jos atvaizdą. Konservatyvieji krikščionys be paliovos tvirtina, kad tokie mokslininkai kaip Butler „tvirkina“ ir „ideologiškai indoktrinuoja“ jaunimą, tarsi vien pažintis su jos idėjomis reikštų ideologinį smurtą. Tokių „krikščionių“ pilna ir Lietuvoje: jie nuolat primena mums ne tik apie savo išgalvotas 72 lytis, bet ir apie tai, kaip svarbu sergėti jaunimo ideologinę ir seksualinę skaistybę.
Kraštutiniai dešinieji laiko Butler tikru šėtono įsikūnijimu, o jos idėjas pragaištingomis.
Taigi kas ir kodėl bijo lyties? Kodėl tiek daug grėsmingų fantazijų ir įsivaizdavimų įlieta į pačią lyties sąvoką?
Kaip jau minėjau anksčiau, jos bijo visi – nuo popiežių iki diktatorių ir autoritarų. Pasak Butler, lytis (Lietuvoje šis terminas dar dažnai pakeičiamas „genderistine ideologija“ ar „genderistine teorija“) tapo plačiai paplitusiu fantazmu, skatinančiu politines aistras. Tai reiškinys, atspindintis daugybę baimių ir nerimasčių, kurios siejamos su seksualumu, kūnu ir intymiais santykiais. Mokslininkė mano, kad lyties kaip „pavojingos lyčių ideologijos idėja“ atsirado Katalikų bažnyčioje XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau skirtingomis formomis paplito įvairiose šalyse, kultūrose, religijose bei politiniuose režimuose.
Į lyties sąvoką sumetami visi įmanomi klausimai, susiję su lytimi ir seksualumu, tarp jų LGBTQ+ teisės, feminizmas, abortai, kontracepcija, reprodukcinės technologijos ir pan. Tačiau Butler primena, kad šie klausimai, apgaubti lyties sąvokos, signalizuoja ir apie didesnę problemą – globalų autoritarizmo stiprėjimą. Amerikietis Donaldas J. Trumpas, vengras Viktoras Orbanas, italė Giorgia Meloni, brazilas Jairas Bolsonaro – šie dešiniųjų pažiūrų lyderiai aktyviai dalyvauja kurstydami nerimą keliančią „lyties“ retoriką. Knygoje pateikiama nemažai pavyzdžių, kaip šie ir kiti pasaulio galingieji pasitelkia lyties sąvoką siekdami manipuliuoti žmonėmis ir juos bauginti.
2015 m. popiežius Pranciškus palygino lyčių teoriją su viską naikinančiu branduoliniu ginklu: „Pamąstykime apie branduolinius ginklus, apie galimybę per kelias akimirkas sunaikinti labai daug žmonių... Taip pat pamąstykime apie genetines manipuliacijas, apie manipuliavimą gyvybe arba apie lyties teoriją, kuri nepripažįsta kreacionizmo tvarkos“.
Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni ne kartą perspėjo, kad lyčių ideologija nusavins mūsų biologinės lyties tapatumą. 2015 m. deklaruodamas valstybės ištikimybę patriarchalinei šeimai, Vladimiras Putinas įvardijo lytį kaip Vakarų ideologinį konstruktą ir tais pačiais metais paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje teigė, kad norint išsaugoti rusų tautos dvasinę tapatybę ir vienybę, būtina pasipriešinti lyčiai ir niekingai Vakarų įtakai.
Tokios retorikos pavyzdžių pilna ir Lietuvoje – užtenka pasižvalgyti į politinius debatus arba tokių partijų, kaip Nacionalinis susivienijimas, proklamacijas ir įrašus socialiniuose tinkluose. Prieš lytį nukreiptos retorikos skleidėjai demonizuoja lytį ir ją paverčia tiesiog šėtonu.
Bet jei lytis yra atominė bomba, ar tai reiškia, kad ją reikia išmontuoti? Jei ji yra pats velnio įsikūnijimas, ar tai reiškia, kad visi, kurie atstovauja lyčiai (pvz., translyčiai asmenys ar nebinarinių lyties tapatybių žmonės), turi būti nužmoginti?
Taip, visa šia prieš lytį nukreipta retorika to ir siekiama. Kraštutinės dešinės politinės jėgos, tarp jų ir Katalikų bažnyčia, geiste geidžia riboti moterų, vaikų ir šeimų teises pasiteisindamos tuo, kad šitaip neva užkerta kelią kitų asmenų dėl lyties sąvokos patiriamai žalai. Ironiška, o gal tragiška, kad, pvz., tai darydama Katalikų bažnyčia dažnai prisidengia vaikų apsauga, nors ji yra atsakinga už dešimtmečius trunkantį seksualinį vaikų išnaudojimą.
Minėtų politinių jėgų susikurtas lyties fantazmas padeda perkelti egzistencines ir socialines grėsmes ant pačių pažeidžiamiausių atpirkimo ožių – translyčių žmonių, migrantų, pabėgėlių, etninių grupių.
Minėtų politinių jėgų susikurtas lyties fantazmas padeda perkelti egzistencines ir socialines grėsmes ant pačių pažeidžiamiausių atpirkimo ožių – translyčių žmonių, migrantų, pabėgėlių, etninių grupių. Lyties kaip darinio, perpildyto smurto ir prievartos, fantazija leidžia kraštutinėms politinėms jėgoms teigti, kad žmogaus teises galima riboti dėl jų įsivaizduojamų „vertybių“, tautos vaizdinių ar patriarchalinių svajonių, kurios niekada neegzistavo.
Savo knygoje Butler ne kartą pakartoja žodį „sadizmas“: vienur jis vadinamas „haliucinacine moralinio sadizmo dimensija“, kitur „moraliai teisuolišku sadizmu“. Jos manymu, ši sadizmo forma, persmelkusi visą prieš lytį nukreiptą judėjimą, „remiasi įsitikinimu, kad neapykantos kurstymas yra vienintelis būdas išgelbėti pasaulį“. Ir ji teisi – visos destruktyvios lytį demonizuojančios politinės jėgos laiko neapykantą savo esmine emocine strategija. Jos paverčia lytį ginklu, kuris tarnauja tik sadistiniam smurtui, nusitaikiusiam į pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Dar kartą pasikartokime. Kaip Butler paaiškina lyties (ar lyčių teorijos bei lyčių ideologijos) baimę?
Jos žodžiais, „Ne veltui būtent „lytis“ , o ne kokia nors kita sąvoka, kelia ypatingą nerimą. Net jei šios sąvokos priešininkai yra mažai apie ją skaitę, jie supranta, kad lytis susijusi su jų kūnais, intymumo formomis, seksualiniu gyvenimo būdu, ribomis, kuriomis remdamiesi jie gyvena ir įsivaizduoja savo gyvenimus, galimais gyvenimo ar meilės būdais, kuriuos draudimai paverčia dar akivaizdesniais ir dar labiau bauginančiais“.
Vargu, ar lyties sąvokos baimės pagydomos. Nepagydomos ir konservatyvios patologijos, atsirandančios iš susidūrimų su lytimi ar lyčių teorija. Tačiau kad ir kaip autoritarinės jėgos stengtųsi apriboti laisves ir teises, jos nesugebės paneigti to, kad moters ir vyro kategorijos kinta istoriškai ir kontekstualiai. Naujos lyčių sampratos, dariniai ir tapatybės yra neatskiriama mūsų istorijos ir tikrovės dalis. Visiškai beprasmiška ir bergždžia mėginti šias lyčių sampratas, darinius bei tapatybes drausti ir ignoruoti. Pastangos tai daryti yra tolygios mėginimui neigti mūsų gyvenimų sudėtingumą. Tiek mūsų gyvenimų, tiek mūsų tikrovės sudėtingumas niekur nedings net ir tuo atveju, jeigu tektų gyventi autoritarinių lyties draudimų pasaulyje.
Tai kas bijo lyties Lietuvoje?
