Rugsėjo 3 d. Ciuriche, Šveicarijoje, mokslininkams skirtos „Ig Nobelio“ arba „Šnobelio“ premijos. Šie apdovanojimai skirti atkreipti dėmesį į keistus, juokingus ir neįtikėtinus mokslinius tyrimus, kurie taip pat verčia susimąstyti, skelbia „Nature“
Pirmą kartą per 36 metų apdovanojimų istoriją ceremonija vyko ne Jungtinėse Valstijose dėl šioje šalyje vykdomų griežtų vizų išdavimo ir imigracijos ribojimų.
Ig Nobelio premija apdovanoti mokslininkai, atlikę tyrimus 10 sričių.
Biomechanikos apdovanojimas atiteko Oksfordo universiteto mokslininkams už tikslaus bučiavimosi apibrėžimo pateikimą.
Pagrindinės autorės Matlidos Brindle komanda bučiavimąsi apibūdino kaip „neagresyvų sąveikavimą, apimantį tikslingą, tos pačios rūšies individų tarpusavio kontaktą tarp burnų, kurio metu vyksta tam tikri lūpų ar burnos dalių judesiai, tačiau neperduodamas maistas“. Remiantis šiuo apibrėžimu, bučiuojasi baltieji lokiai, kai kurie paukščiai ir net skruzdės.
Anot komandos, šis elgesys atsirado maždaug prieš 21,5 milijono metų, dar iki visų didžiųjų beždžionių protėvio. Tai reiškia, kad senovės Homo sapiens tikriausiai bučiavosi su neandertaliečiais.
Tuo metu fizikos prizas, skirtas komandai, kuri eksperimentiniu būdu paaiškino, kodėl skystis išsitaško naudojantis pisuaru, ir pasiūlė naujus jo dizainus, kurie leistų sumažinti išsitaškymo kiekį iki vos 1,4 proc. to, kas paprastai pasitaiko.
Anot tyrimo bendraautorius Zhao Pan, šį darbą įkvėpė stebėjimai, atlikti naudojantis pisuarais dėvint sandalus ir chaki spalvos kelnes. Fizikas naujiems dizainams siūlo tokius pavadinimus kaip „Nauti-Loo“, „Cornucopeea“ ir „Urine-no“.
Tuo tarpu ekonomikos premija atiteko Kalifornijos universiteto Irvine socialinio psichologo Paulo Piffo ir jo kolegų eksperimentiniam darbui, kuriame buvo parodyta, kad turtingi žmonės yra labiau linkę elgtis neetiškai nei mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
„Mes nustatėme, kad turtingesni dalyviai dažniau trukdydavo pėstiesiems, meluodavo darbe ir apgaudinėdavo žaidimuose, siekdami laimėti nedideles pinigų sumas“, – teigė P. Piffas. „Viename tyrime mes pastatėme dubenėlį saldainių, kuris buvo aiškiai pažymėtas kaip skirtas vaikams. Ir štai, turtingesni asmenys paimdavo iš vaikų žymiai daugiau saldainių.“
Dirvožemio mokslo premija skirta už 1 000 apatinių porų užkasimą ir jų iškasimą po dviejų mėnesių, siekiant išsiaiškinti dirvožemio kokybę.
„Mes stebėjome, kaip du berniukai įsmeigė kastuvus į žemę ir kruopščiai iškasė apatinių kelnaičių likučius. Per tuos du mėnesius, kol kelnaitės buvo užkastos, didžioji dalis organinės medvilnės audinio suiro. „Kirminai, vabzdžiai ir bakterijos suėdė didžiąją dalį mūsų apatinių kelnių!“ – sušuko jie. „Mūsų dirvožemis puikus!“ Šių berniukų patirtis buvo viena iš maždaug 1000 akimirkų visoje Šveicarijoje, kai piliečių mokslo atstovai atskleidė informaciją apie dirvožemio biologinę būklę savo soduose, laukuose ir vejos plotuose“, – rašo autoriai.
Anot jų, dėl žiniasklaidos dėmesio projektas išsiplėtė už Šveicarijos ribų – pranešimų apie užkastus apatinius sulaukta iš daugiau nei 25 šalių, apimančių beveik visus žemynus.
