Ketvirtadienį prezidentūroje vyksiančiame šalies vadovų bei dalies kitų politikų pasitarime užsienio politikos klausimais galima tikėtis diskusijų dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, sako premjerė Inga Ruginienė.
„Galima tikėtis“, – paklausta, ar susitikime bus diskutuojama apie galimą Taivaniečių atstovybės pervadinimą, „Žinių radijui“ atsakė premjerė.
„Savo žodžių neišsižadu. Aš tikrai nuoširdžiai manau, kad buvo praeityje padaryta klaida, kai nuskubėjome prieš traukinį. Nereikėjo skubėti. Mes, kaip Lietuva, turėtume eiti koja kojon su Europos Sąjunga (…) Šiandien tikrai galime diskutuoti. Aš manau, kad svarbu kalbėti ir su pačių Taivaniečių atstovybe ir kalbėtis apie tai, kokie mūsų tolimesni santykiai galėtų būti“, – akcentavo ji.
Premjerė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Premjerė susitiks su Kastyčiu Žuromsku aptarti Miškų įstatymo pataisas
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad susitiks su aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku aptarti Miškų įstatymo pataisų, palaiko ministro sprendimą atleisti aplinkos viceministrą Edmundą Mačiežą.
„Susitikimo antro, galbūt ir trečio reikės dėl turinio. Kadangi matau įvairių ginčų dėl Miškų įstatymo tarp įvairių suinteresuotų šalių, tai sutarėme su ministru, kad susitiksime artimiausiu laiku, kur jis man detaliau pristatys patį įstatymo projektą, kokios pastabos buvo pateiktos, kokia jo yra vizija“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad ministrai patys atsako už savo politines komandas ir savarankiškai sprendžia, ką atleisti ir priimti į komandą.
„Aš visiems ministrams esu deklaravusi, kad jie atsakingi už savo politinę komandą. Jie savarankiškai ją priima ir atleidžia, neša visą atsakomybę už kiekvieną žmogų. Jeigu ministras galvoja, kad jam reikia keisti vieną arba kitą politinės komandos narį, tai yra jo sprendimas. Palaikau jį“, – kalbėjo premjerė.
Ji akcentavo, kad E. Mačiežos atleidimas susitikime su K. Žuromsku nebus aptariamas.
„Ne šiai situacijai išsiaiškinti man reikia antro susitikimo (su ministru – BNS)“, – aiškino ministrė pirmininkė.
I. Ruginienė sako, kad nori dalyvauti Miškų įstatymo projekto svarstyme kaip moderatorė.
„Jeigu aš matau, kad yra jautrus klausimas, kad suinteresuotoms šalims sunkiau susitarti, tai aš kaip tas mediatorius tada jau giliau pradedu gilintis. (...) Viešojo intereso gynimas yra apie tai, kai surandamas yra kompromisas tarp įvairių suinteresuotų pusių. Reikia detalesnio aptarimo dar kartą pasižiūrėti, ką ten galima pakeisti ir kur galima dar surasti kompromisų, kad tai atitiktų viešą interesą ir suinteresuotas puses“, – kalbėjo premjerė.
Ji pabrėžė, jog nemato interesų konflikto tame, kad anksčiau yra vadovavusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai, o dabar šiai profsąjungai vadovauja premjerės motina.
„Koks čia gali būti interesų konfliktas? Man šiek tiek gaila, bet reikia kiekvieną kartą paaiškinti, kas yra profesinė sąjunga, kas yra miško pramonė. Tai yra du opoziciniai poliai, nes profesinė sąjunga gina darbuotojų interesus, darbdaviai gina darbdavių interesus. Labai kartais šypseną sukelia tos asociacijos, tarsi profesinė sąjunga darbdavius atstovauja“, – kalbėjo premjerė.
Kaip rašė BNS, Miškų įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.
Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.
Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.
Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
Vyriausybė pritarė projektui pernai gruodį.
E. Mačieža vasario pradžioje Seimo Aplinkos komitete pareiškė, kad nors jo kuravimo sritis apima miškų politiką, su tuo susijusius klausimus jam už nugaros sprendžia „Nemuno aušros“ deleguotas K. Žuromskas ir ministerijos kancleris, buvęs aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Po šių pareiškimų K. Žuromskas atleido viceministrą ir pabrėžė, kad E. Mačiežos teiginiai neatitinka realybės. Vėliau ministras teigė, kad E. Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama labiau saugoti miškus.
Ruginienė: dėl LRT nėra jokių slaptų užmačių, norime stiprinti demokratiją
Premjerė I. Ruginienė sako, kad valdantieji neturi jokių užmačių dėl nacionalinio transliuotojo LRT, o kaip tik siekia daugiau demokratijos ir galimybių žurnalistams.
„Nėra kažkokių slaptų užmačių. Norime padaryti taip, kad būtų daugiau demokratijos, daugiau laisvės ir daugiau galimybių tiems patiems žurnalistams“, – sakė ministrė pirmininkė.
Seime sudaryta darbo grupė LRT valdysenai peržiūrėti darbą turėtų baigti kitą savaitę ir pateiks parlamentarams pasiūlymą, kaip keisti transliuotojo valdymą.
Anksčiau darbo grupė sutarė, jog turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, nuo 12 iki 15 narių padidintas LRT tarybos narių skaičius, įsteigtas ją aptarnaujantis biuras.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Darbo grupėje atsisakiusios dalyvauti Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė trečiadienį feisbuke pareiškė, kad pasiūlymai yra „daug blogesni nei pirminiai valdančiųjų pasiūlymai“ keisti LRT vadovo atleidimo tvarką, pernai metų pabaigoje sukėlę protestus.
Ji kritikuoja idėją įstatyme numatyti kitus LRT direktoriaus atleidimo pagrindus, nei nustatyta dabar, siūlymą dėl vadovo atleidimo balsuoti slaptai bei riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant transliuotojo turinį.
I. Ruginienė apgailestavo, kad, užuot dalyvavusi darbo grupėje, Žurnalistų profesionalų asociacija perkėlė diskusijas dėl LRT į feisbuką.
„Ta pati asociacija, kitos suinteresuotos pusės per tuos didžiulius protestus parašė ir reikalavo didesnių diskusijų, platesnio aptarimo, platesnio keitimo šito įstatymo. Seimas įsiklausė ir suprantama, kad kai tu pradedi platesnį aptarimą, kai tu įtrauki daugiau įvairių grupių, tai tas platesnis aptarimas ir įvyksta“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai dabar ko man labiausiai gaila – gaila, kad ta pati asociacija nedalyvauja šitame procese. Tai tikrai skatinu visas puses (...) dalyvauti procese, išreikšti savo nuomonę, ginti ją savo argumentais ir taip prisidėti prie galutinio (įstatymo – BNS) varianto“, – pridūrė ji.
„O dabar nutinka taip: tai vienas ateina, išeina, tai kitas ateina, išeina, tada matome santykių aiškinimąsi „Facebook“ kanale. Man atrodo, tai nėra tas tikrasis darbas“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
