Artėjant savaitgalį vyksiantiems Vokietijos Saksonijos–Anhalto žemės rinkimams, juos laimėti ir patekti į valdžią pretenduojanti partija „Alternatyva Vokietijai“ nusitaikė į vieną ryškiausių regiono kultūrinių palikimų – tarpukariu prasidėjusį architektūros ir dizaino judėjimą „Bauhaus“. Partijos atstovai žada mažinti „Bauhaus“ fondo finansavimą, o į architektūrą, meną ir estetiką grąžinti tai, ką vadina tradicine vokiškąja tapatybe.
Rinkimai tik savaitgalį, bet rytinėje Saksonijos–Anhalto žemėje kultūrinis karas jau prasidėjo. Kaip ir daug kur kitur, svarbiausiu vaidų objektu čia tampa simboliai. Kaip antai, čia 2-ajame dešimtmetyje prasidėjęs ir pasauliniu mastu išplitęs modernistinis architektūros ir dizaino judėjimas bauhauzas.
„Bauhauzas – pasauliniu mastu pripažintas stilius. Vadinasi, jį pulti ar abejoti jo egzistavimu reiškia pritraukti daug tarptautinio dėmesio. Manau, šis reikalas susijęs su tuo“, – mano „Bauhaus“ fondo direktorė Barbara Steiner.
Kitaip nei senesni klasikiniai stiliai, atsiradęs po Pirmojo pasaulinio karo, bauhauzo dizainą ir estetiką siekė pritaikyti prie funkcijos. Architektūroje jis išsiskyrė paprastomis geometrinėmis formomis, tiesiomis linijomis, šiuolaikiškomis medžiagomis – betonu, stiklu, plienu, – atviromis ir funkciškai pritaikomomis patalpomis be perteklinių puošybos elementų ir pritaikomumu masinei statybai.
Stilius tarpukariu įkvėpė modernistus visame pasaulyje – taip pat lietuviškojo modernizmo sostinėje Kaune, o Rytų Vokietijos mieste Desau šiandien jis tapęs kultūros vizitine kortele.
„Daug čia įvykusių dalykų vėliau atkeliavo į Jungtines Valstijas, tiesa?“ – mintimis dalijasi lankytojas iš Niujorko Greggas Horowitzas.
Todėl ironiška, kad vienas ryškiausių vokiškosios kultūros eksportų, 10-ajame dešimtmetyje įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, šiandien tapęs aršiu „Alternatyvos Vokietijai“ kritikos objektu. Ji po savaitgalį vyksiančių žemės rinkimų gali pirmą kartą ateiti į valdžią. Ne federaliniu, o vietos lygiu, nors tai būtų jau savaime svarbus istorinis precedentas.
„Bauhauzas yra globalizacijos – taip sakant „bet kur“ – architektūra. Bet mes esame „kažkur“ partija“, – sako „Alternatyvos Vokietijai“ narys Hansas-Thomas Tillschneideris.
Tokia kritika kai kam primena 1933-iuosius, kai atėję į valdžią naciai bauhauzo judėjimą ir su juo susijusias formas uždraudė, kūrėjus persekiojo ir vietoj jų kėlė tradicijas, nacionalizmą ir hegemoniją.
Tai apgalvotas žingsnis, siekiant galiausiai grįžti į laikus prieš 100 metų.
B. Steiner
„Bauhauzo stilius lygus vokiškų šaknų rovimui. Tai architektūrinės tradicijos paniekinimas. Tariamas bauhauzo stiliaus tikslas – kad pastatas daugiau niekada neatskleistų, kurioje vietoje jis pastatytas. Pramoninės statybos, iš anksto paruoštos dalys – „forma seka funkciją“. Tai architektūrinės formos, kurias viso labo lemia žmonių poreikiai, kultūriškai abstrakčiai suvokiami kaip „pati žmonija“ savaime, statanti tas pačias struktūras visame pasaulyje. Tai yra bauhauzas“, – tvirtina „Alternatyvos Vokietijai“ narys.
Paralelė, kurios sunku nepastebėti.
„Alternatyvos Vokietijai“ požiūriu, nesame vokiečiai. Taigi, šis terminas ir ši „globalistinė darbotvarkė“, kuria žmonės kaltinami – šie terminai primena laiką prieš 100 metų. Ir tai apgalvotas žingsnis, siekiant galiausiai grįžti į laikus prieš 100 metų“, – sako „Bauhaus“ fondo direktorė B. Steiner.
Patekusi į valdžią „Alternatyva Vokietijai“ žada laikytis naujos „patriotinės“ kultūros politikos, kuri, kaip pati sako, iškeltų vokišką, o ne kokią „maišytą“ tapatybę.
„Novatoriškus modernistinius stilius visada priešiškai vertina tie, kurių požiūris revanšistinis. Nestebina, kad „Alternatyva Vokietijai“ nusistačiusi prieš bauhauzą“, – sako lankytojas iš Niujorko G. Horowitzas.
Desau veikiančiam „Bauhaus“ fondui tai, ko gero, reikštų mažinamą finansavimą. Bet kai kurie nuogąstauja – labiau sukrėstų naujai kilusi viešoji diskusija apie tai, kurie kultūriniai simboliai ir erdvės apskritai derami, o tokiame fone pats bauhauzas gali pasirodyti esąs mažiausia iš problemų.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
