Ištisinės linijos kirtimas daugeliui vairuotojų siejasi su teisių praradimu. Tačiau čia slypi įvairių niuansų. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ panagrinėjo taisyklių punktus ir skirtingas situacijas kelyje. Kada ištisinės linijos kirtimas gali turėti kitokių pasekmių?
Atsirado pakeitimų
Ištisinės linijos kirtimas laikomas rimtu pažeidimu, tačiau neseniai įvestas naujas Kelių eismo taisyklių punktas, leidžiantis ją kirsti tam tikromis aplinkybėmis. Laidos kūrėjai nagrinėja, kokias situacijas tai apima ir kada toks veiksmas gali būti teisėtas.
„Iki šio Kelių eismo taisyklių 117 punkto pakeitimo mes negalėjome teisiškai kirsti nebaudžiami ištisinės linijos, nors gyvenime tų situacijų susidarydavo. Ir tekdavo net ir mums su mokiniais, netgi per „Regitros“ egzaminą leisdavo mokiniui kirsti ištisinę, kai staiga būdavo stacionari kliūtis, sugedęs automobilis, nepagrįstai pastatytas automobilis su pažeidimu.
Tiesiog reikėdavo pasakyti egzaminatoriui, kad aš matau kliūtį ir niekaip kitaip negaliu, kaip tik apvažiuoti. Ir dabar paredagavus, pakoregavus 117 Kelių eismo taisyklių punktą, tapo aišku, kad jeigu yra kliūtis, stacionari kliūtis, būtent pažymiu – nejudanti, tada tokį objektą mes galime apvažiuoti ir kirsdami ištisinę liniją, taip nepažeisdami teisiškai Kelių eismo taisyklių“, – esminį pokytį pristato saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
Kai kurie interpretuoja savaip
Lenktynininkas Ignas Gelžinis pastebi, kad daugelis vairuotojų naują taisyklę pradėjo traktuoti savaip, o kartais kliūtimi laiko visiškai kitus dalykus, nei numato Kelių eismo taisyklės.
„Aš manau, kad tas yra susiformavę, kad dažnai net nėra klausimo, bet čia turbūt nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kiek jis sau leidžia kelyje, nes kiti leidžia smarkiai per daug. Patys nesuprasdami rizikų, tai čia gal didžiausia problema yra, bet, sakyčiau, kad seniau gal tai tikrai būdavo toks bendras supratimas, kad jeigu natūraliai stovi mašinos, tai vienaip ar kitaip tu jas turi apvažiuoti kažkaip.
Bet kuo toliau, tuo labiau žmonės gal nuklysta, kad tas bendras supratimas nebe toks ir tada prasideda interpretacijos toli gražu per toli. Tiesiog gaunasi, kad neadekvatus mąstymas prasideda ir „ai, čia galima buvo tas, tai galima ir tas“. Tai tiesiog gal labai sunku apibrėžt tą galima ar negalima. Kartais būna ir situacijų, kur žmonės dideliu greičiu lenkia per ištisinę ir leidžia sau jau per daug“, – pasakoja I. Gelžinis.
„Dalis vairuotojų iš pradžių ne visai teisingai suprato šitą punktą ir tikėjosi, kad galima pagrįstai kirsti ištisinę, pavyzdžiui, apvažiuojant lėtai važiuojantį dviratininką ar kažkokią lėtą transporto priemonę, traktorių ar kokią statybinę mašiną. Tai tokiu atveju to daryti tikrai negalima, galima apvažiuoti tik stacionarią kliūtį“, – antrina A. Pakėnas.
Siūlo didinti baudas
Lenktynininkas siūlo sugriežtinti bausmes už važiavimą antrąja juosta, kai pirmoji juosta laisva, o vairuotojai negali lenkti dėl ištisinės linijos. Pasak jo, tai dažnai sukelia nereikalingą eismo spūstį ir pavojingas situacijas.
„Tas važiavimas nepasiekiant leistino greičio, kai yra geros sąlygos, tarkime, ne sniegas, ne lietus, ne naktis, ir antra juosta važiavimas, kai pirma laisva, tai manau, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti tą problemą. Be abejonės, tai skatina kitus vairuotojus visų pirma lenkti per ištisinę, visų antra – mirksėti lempomis, rodyti posūkius, kelia pyktį.
Tai manau, kad ta tolerancija turėtų būti tokia, gal pakeisti tą klausimą, nes tikrai manau, kad negalima sukelti tokių situacijų, kai kiti žmonės turi daryti kažkokius neleistinus dalykus, norėdami važiuoti bent jau leistinu greičiu“, – kalba I. Gelžinis.
Ginčų dažnai kelia situacijos, kai lenkti pradedama punktyrine linija, tačiau baigiama kertant ištisinę liniją. Tokiais atvejais vairuotojai dažnai klausia, ar toks manevras teisėtas.
„Aš pradėjau lenkimo manevrą, lenkimo manevro reikia kelių šimtų metrų ir pastebiu, kad artėja ištisinė linija ir aš niekaip nespėsiu aplenkti to automobilio. Vienintelė išeitis yra stabdyti, mažinti greitį ir nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą“, – atsako A. Pakėnas.
Plačiau apie tai – laidos reportaže.
