LRT tyrimas. „Chanel“ ir „Armani“ į Lietuvą tiekiantys vokiečiai prekes veža ir Rusijai

Lietuvos oro uostuose neapmuitintų prekių parduotuves valdanti Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann“ iki šiol prabangos prekes tiekia ir į Rusiją. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dar pernai vokiečiai ten turėjo ir neapmuitintų prekių parduotuvių tinklus, kuriuos valdė kartu su rusų oligarchų įmonėmis. Klausimas, ar tokia veikla atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, iki šiol nebuvo keliamas.

„Šiandien yra istorinė diena“, – taip Lietuvos oro uostų vadovybė šį mėnesį pristatė baigiamus naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo darbus. Planuojama, kad duris keleiviams jis atvers jau ateinančių metų vasarį. O mėnesiu anksčiau, sausį, net tūkstantis specialiai atrinktų savanorių atliks pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje vykdomą masinį oro uosto veiklos testavimą.

Savanorius, be kita ko, pasitiks ir atnaujintos vadinamosios „duty free“ – neapmuitintų prekių – parduotuvės. Šį birželį Lietuvos oro uostų (LTOU) paskelbtą tarptautinį nuomos konkursą, siekiant atrinkti neapmuitintų prekių parduotuvių operatorių Vilniaus ir Kauno oro uostams, laimėjo bendrovė „Travel Retail Vilnius“. Jos valdomos parduotuvės „Heinemann Duty Free“ Vilniaus oro uoste išvykstančius keleivius aptarnauja jau 17 metų, Kaune – kiek trumpiau.

Anksčiau toks pat pavadinimas puikavosi ir ant parduotuvių, esančių ne Lietuvos, bet didžiuosiuose Rusijos oro uostuose. Lietuviškosios bendrovės šeimininkai Vokietijos koncernas „Gebr. Heinemann“ antrines bendroves valdė ir Rusijoje. O jų partneriai šiame versle buvo rusų oligarchai, pavyzdžiui, Arkadijus Rotenbergas, kuriam sankcijos taikomos nuo 2015 m. – su šio Kremliui artimo verslininko netiesiogiai valdoma įmone buvo vystomas verslas. Net atsisakę tokios veiklos, vokiečiai toliau tiekia prabangos prekes, parduodamas Rusijos oro uostų ir pasienio zonų neapmuitintų prekių parduotuvėse.

LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti Rusijos muitinės duomenis. Pagal juos, žurnalistų skaičiavimu, šiemet „Gebr. Heinemann“ į Rusiją išvežė prabangos prekių už 9,5 mln. eurų. 2023 m. ši suma siekė 35 mln. eurų, kai 2022 m., skaičiuojant nuo kovo (kai prasidėjo Rusijos sukeltas plataus masto karas Ukrainoje) iki tų metų pabaigos, prekių įvežta už 4,5 mln. eurų.

Atsakydami į LRT Tyrimų skyriaus klausimus apie tiekimus į Rusiją, „Gebr. Heinemann“ atstovai nurodė, kad vykdo esamus sutarčių įsipareigojimus. Tačiau kada jie baigsis, Vokietijos bendrovė konkretizuoti atsisakė.

„Didmeninės prekybos srityje vykdome esamus sutarčių įsipareigojimus, visiškai laikydamiesi visų sankcijų. <...> Supraskite, kad negalime pateikti jokios informacijos apie sutarties detales“, – rašoma gautame atsakyme.

Iš Vokietijos koncerno – įspėjimas

Vokietijos koncernas „Gebr. Heinemann“ – viena didžiausių tarptautinių bendrovių, užsiimančių bemuičių prekių pardavimu bei logistika. Jos antrinė įmonė „Travel Retail Vilnius“ Lietuvoje įkurta 2007-aisiais, kai „Gebr. Heinemann" laimėjo konkursą Vilniaus oro uosto naujajame terminale įkurti parduotuves „Travel value duty free“, prekiaujančias kvepalais, kosmetika, tabaku, saldumynais ir suvenyrais.

Pirmuoju lietuviškos įmonės vadovu, pareigas ėjusiu mėnesį, tapo tuometis „Gebr. Heinemann“ pardavimų vadovas Rusijos bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims Bernardas Schlafsteinas. O šiuo metu įmonės valdybai vadovauja koncerno pardavimų Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje direktorius Olegas Zhytomyrsky, dar prieš kelerius metus rūpinęsis ir Rusijos pasienyje esančių koncerno valdomų parduotuvių plėtra.

2016 m. „Travel Retail Vilnius“ laimėjo neapmuitinamų prekių parduotuvių viešąjį konkursą Kauno oro uoste. Šiuo metu įmonė yra didžiausias „Travel value duty free“ operatorius Lietuvoje.

LRT Tyrimų skyrius, teiraudamasis, ar steigėjo ryšiai Rusijoje neapsunkina „Travel Retail Vilnius“ veiklos Lietuvoje, raštu kreipėsi į ilgametę įmonės vadovę Orintą Ameliją Ambrazevičienę. Atsakymo sulaukėme ne iš jos, o iš „Gebr. Heinemann“ korporatyvinės komunikacijos ir išorės reikalų direktorės Ninos Semprecht.

Vokietijos bendrovė dėsto, kad yra patikimas tarptautinės prekybos partneris, o visus savo veiksmus grindžia ne tik teisės normomis, bet ir aukštais etikos principais. Taip pat priduria: „Standartų ir elgesio principų, kuriuos nustatome sau, be abejo, tikimės ir iš kitų. Todėl į melagingos, klaidinančios ar šmeižikiškos informacijos apie mus skleidimą žiūrime labai rimtai. Jei tokia informacija bus dalijamasi viešai, pasiliekame teisę imtis atitinkamų teisinių veiksmų, įskaitant, bet neapsiribojant ieškiniais dėl žalos atlyginimo.“

Ryšiai su Rusija nėra naujiena

Iš koncerno „Gebr. Heinemann“ gautuose atsakymuose nurodoma, kad jų patronuojama bendrovė „Travel Retail Vilnius“ nuo 2007 m. Lietuvoje dalyvavo trijuose atviruose konkursuose Vilniuje bei Kaune ir juos laimėjo.

„Nuo savo veiklos pradžios UAB „Travel Retail Vilnius“ į Lietuvos valstybės biudžetą ir Lietuvos oro uostams sumokėjo daugiau nei 130 mln. eurų mokesčių. Pagal naują konkursą, per ateinančius aštuonerius metus sumokės daugiau nei 100 mln. eurų“, – rašo „Gebr. Heinemann“ atstovė N. Semprecht.

Beveik 20 metų Lietuvoje veikianti „Gebr. Heinemann“ antrinė įmonė nė karto nebuvo tikrinta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos prie Vyriausybės, vertinančios bendrovių atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

„Komisija nėra tikrinusi, nėra gavusi tokių duomenų ar kreipimosi dėl nurodytos įmonės veiklos“, – tokį atsakymą į LRT Tyrimų skyriaus klausimą dėl „Travel Retail Vilnius“ perdavė Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba.

Vilniaus ir Kauno oro uostus valdanti LTOU žino apie „Gebr. Heinemann“ ryšius su Rusija, tačiau pagrindo kreiptis dėl to į Nacionalinio saugumo komisiją teigia neįžvelgianti.

„Tikrai pagrindo tam neturėjome. Bet visais atvejais mūsų esamiems nuomos partneriams, jeigu gauname informaciją, kuri patvirtintų pagrindą, kad yra pavojus vykdomoje veikloje ar sprendimuose, bet kada sutarties vykdymo laikotarpiu galime tai padaryti. Iki šiol pagrindo kreipimuisi nebuvo ir iš mūsų vidinių patikrų tai nepasitvirtino. Bet jeigu gautume kitokią informaciją, tai visada galima padaryti“, – sakė LTOU komercijos vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Pasak jos, susidomėjimą skelbtu viešuoju nuomos konkursu parodė iki 10 potencialių operatorių. „Gebr. Heinemann“ pasiūlymas, G. Norvilaitės-Tautevičės teigimu, „buvo didžiausias, jie atitiko kvalifikacijos reikalavimus“, taigi, buvo išrinkti laimėtojais.

LTOU atstovė tikino, kad potencialūs nugalėtojai patikrinami „vidiniais įrankiais“ per LTOU Prevencijos skyrių. „Kaip detaliai kolegos Prevencijos skyriuje tą informaciją tikrina, negalėčiau pakomentuoti, bet jie turi tam tikras sistemas, prieigas, kur gali iki akcininkų struktūros pasižiūrėti detaliai informaciją. Ir visi konkurso dalyviai patys turi pateikti deklaraciją, kad jie atitinka nacionalinio saugumo keliamus kriterijus, nėra teisti ir panašiai“, – aiškino G. Norvilaitė-Tautevičė.

Pasak LTOU atstovės, įmonė „Gebr. Heinemann“ neslepia, kad iki karo vykdė veiklą Rusijoje. „Tai buvo viešai žinoma ir prieinama informacija. Bet prasidėjus karui jie teisiniais procesais iš visų aktyvių veiklų Rusijoje pasitraukė ir jokiu būdu savo planais ir dabartine veikla nenusižengia taikomoms sankcijoms ir nekelia grėsmės saugumui“, – teigė G. Norvilaitė-Tautevičė.

LRT Tyrimų skyriui pateiktuose „Gebr. Heinemann“ atsakymuose taip pat nurodoma: „Gerbti ir laikytis galiojančių eksporto kontrolės bei sankcijų taisyklių – tai mūsų įvaizdis.“

Vokietijos koncernas tvirtina, kad vadovaudamiesi šiuo esminiu principu jie nedelsdami priėmė sprendimus dėl savo verslo Rusijoje, pasitraukė iš turėtų parduotuvių ir atsisakė akcijų turėtose įmonėse „taip greitai, kaip tai leido reguliavimo sistema“.

Kartu įmonė nurodo, kad veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, taip pat – ir Ukrainoje. „Kad ir kur veiktume, darome viską, kad palaikytume savo vietinius darbuotojus – tiek įprastu, tiek sudėtingu metu“, – rašoma atsakymuose.

Gruodžio pradžioje specializuotam portalui „The Moodie Davitt Report“ pristatydami pasiekimus Vilniuje, „Gebr. Heinemann“ atstovai Ukrainoje vykstantį plataus masto karą, kurį sukėlė agresorė Rusija, vadino „regioniniu konfliktu“.

„Nepaisant regioninio konflikto, kompanija sako, kad „sugebėjo išlaikyti savo verslą Ukrainoje ir tvirtai palaiko savo darbuotojus“, – tokią citatą pateikia „The Moodie Davitt Report“.

Siunčiamos prabangos prekės

2022-aisiais, jau vykstant plataus masto karui Ukrainoje, žurnalui „Forbes“ komentuodamas dėl rusų invazijos besikeičiančias verslo sąlygas, vienas iš „Gebr. Heinemann“ savininkų Maxas Heinemannas teigė: „Mūsų verslas Ukrainoje buvo sustabdytas neribotam laikui ir mes nusprendėme sustabdyti visų produktų tiekimą į Rusiją.“

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus gauti duomenys rodo, kad vokiečių koncernas iki šiol tiekia prekes į Rusiją. Naujausiais turimais Rusijos muitinės duomenimis, šiais metais iki birželio koncernas „Gebr. Heinemann“ į Rusiją išsiuntė prabangos prekių, kurių deklaruota vertė siekia beveik 10 mln. eurų.

Turimi duomenys rodo, kad šalies agresorės pirkėjams, galintiems patekti į tokias parduotuves – o jos Rusijoje įrengtos ne tik išvykimo iš šalies, bet ir parvykimo zonose – keliauja garsių mados namų, tokių kaip „Yves Saint Laurent“, „Chanel“ „Hugo Boss“, „Prada“, „Hermes“, „Swarovski“ prekės: kvepalai, papuošalai, drabužiai, alkoholiniai gėrimai.

„Mūsų verslas Rusijoje visiškai atitinka visus sankcijų reglamentus – tiek produktų, tiek asmeniniu lygmeniu“, – teigiama LRT Tyrimų skyriui pateiktuose „Gebr. Heinemann“ atsakymuose.

Europos Sąjunga (ES) taiko sankcijas į šalį agresorę galinčioms patekti prabangos prekėms – draudžiama Rusijai tiekti gaminius, kurių vertė viršija 300 eurų. Koncernas „Gebr. Heinemann“ sankcijų oficialiai nepažeidžia: muitinės deklaracijose nurodomos didmeninės prekių kainos, kurios paprastai yra mažesnės už kainas parduotuvėje, nustatytos draudžiamos ribos neviršija.

2023 m. tokio Vokietijos koncerno deklaruoto eksporto į Rusiją vertė siekė 35 mln. eurų. Turimi duomenys rodo, kad dažniausiai kaip prekių siuntėjas nurodomas pats koncernas „Gebr. Heinemann“, o išsiuntimo taškas – Vokietijos miestas Hamburgas, kur įsikūrusi centrinė koncerno būstinė. Didžioji dalis prekių į Rusiją keliauja per Latviją.

Šios prekės patenka į Rusijos oro uostuose įrengtas parduotuves. O dauguma Rusijos oro uostų, kaip skelbia viešieji šaltiniai, yra atsidūrę Kremliui artimų Rusijos oligarchų rankose. Pavyzdžiui, tarptautinį Domodedovo oro uostą valdo Dmitrijus Kamenščikas, Šeremetjevo oro uostas yra A. Rotenbergo, teisingiau, jo su partneriais valdomos bendrovės „TPS Avia“ rankose. Tai dar 2015 m. savo įsaku patvirtino Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kurio valia valstybei tame oro uoste liko mažoji kontrolės dalis. Panašiai dar vienam oligarchui Viktorui Vekselbergui atiteko holdingas „Regionų oro uostai“, kontroliuojantis Jekaterinburgo, Samaros, Žemutinio Novgorodo, Rostovo prie Dono ir kitus regioninius oro uostus.

Turimi duomenys rodo, kad „Gebr. Heineman“ europietiškas prabangos prekes tiekia įmonėms, kurias anksčiau valdė kartu su Rusijos oligarchų bendrovėmis.

Tyrimų žurnalistas, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, Michailas Maglovas rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad dalis Rusijos oro uostų iš esmės priklauso įvairioms oligarchų grupėms.

„Todėl manyti, kad galima daryti didelį verslą ir neturėti sąlyčio su valstybe arba su žmonėmis, labai artimais vieniems ar kitiems oligarchams, arba V. Putino bičiuliais, gana sudėtinga. Ypač dabar. Tavo keliai su jais vienaip ar kitaip kažkur vis tiek susikirs“, – sako jis.

M. Maglovas neabejoja: „Jeigu tu, verslininkas, darai biznį Rusijoje su A. Rotenbergu ar su kuo nors, artimu V. Putinui, svarbu suprasti, kad tai stabili tavo verslo investicija, tavo įmonei garantuota sėkmė. Neatsimenu atvejo, kad kokie nors verslai, susiję su V. Putino draugais, būtų žlugę. Tai tokia bičiulystės forma, kai reikalingi žmonės įsitraukia į verslą, kartu garantuodami investicijų patikimumą.“

Pasitraukė, bet vykdo įsipareigojimus

Apie tai, kad nutraukė parduotuvių verslą Rusijoje, vykdytą su vietiniais partneriais, „Gebr. Heinemann“ savininkai paskelbė 2023 m. balandį, pristatydami metinius koncerno veiklos rezultatus.

„Bendrovės „Heinemann“ prekių ženklo nebėra ant durų Maskvos Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostuose bei kitose vietose, – tvirtino įmonė. – Mes atšaukiame mažmeninę prekybą, parduodame savo akcijas bendrose įmonėse ir perorientuosime savo verslą į didmeninę prekybą.“

Panašų atsakymą „Gebr. Heinemann“ perdavė ir LRT Tyrimų skyriui. „2022 m. nusprendėme atsisakyti turimo akcijų paketo Rusijoje ir tai padaryti kuo įmanoma greičiau, kaip leidžia nacionaliniai teisės aktai. Kaip minėta, mes visiškai pasitraukėme iš mažmeninės prekybos Rusijoje; <...> „Heinemann Duty Free“ Rusijoje nebėra. Didmeninės prekybos srityje vykdome esamus sutarčių įsipareigojimus, visiškai laikydamiesi visų sankcijų“, – nurodoma koncerno pateiktame atsakyme.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad Rusijos „duty free“ versle vokiečiai veikė iki 2024-ųjų. O siekiui pasitraukti iš šalyje agresorėje įsteigtų parduotuvių valdymo Rusijos nacionaliniai teisės aktai vargiai galėjo turėti įtakos: didžiuma šio verslo vystyta per bendroves, registruotas Kipre, kuriose partneriai buvo Rusijos oligarchai.

Verslus perėmė buvę partneriai

Vienas oligarchų, su kurio verslais Rusijoje bendradarbiavo Vokietijos koncernas – diktatoriui V. Putinui artimas multimilijonierius A. Rotenbergas. Jam netiesiogiai priklauso ir vienas didžiausių Rusijoje Maskvos Šeremetjevo tarptautinis oro uostas.

Šiuo metu Šeremetjevo oro uoste veikia dešimtys parduotuvių, kurias valdo 2013-aisiais įsteigta bendrovė „Imperial duty free“. Jos savininkai – Kipre registruotos įmonės „TPS Avia Holding LTD“ bei „Jullianita Limited“. Pastarosios bendraturtė buvo „Gebr. Heinemann“. O tarp „TPS Avia Holding“ šeimininkų – ir A. Rotenbergas.

Dėl „Gebr. Heinemann“ ir A. Rotenbergo ryšių klausimų jau buvo kilę po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kai šis verslininkas buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašus. 2015-aisiais rusiškasis žurnalas „Forbes“, remdamasis leidiniu „Vedomosti“, citavo „Gebr. Heinemann“, pareiškusį, kad dėl šių sankcijų neplanuoja atsisakyti partnerystės bendrovėje „Imperial duty free“. Pastarosios įmonės bendrasavininkė „TPS Avia“ dėstė, kad A. Rotenbergas net jų valdyme turi mažesniąją dalį, o įmonėje „Imperial“ jo įtaka dar mažesnė, todėl europinės sankcijos jos neliečia.

Dabar ši partnerystė nutraukta. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus gauti Kipro registrų duomenys, „Gebr. Heinemann“ praėjusių metų sausį pardavė savo dalį bendrovėje „Jullianita Limited“ už 11,3 mln. eurų.

Šias akcijas įsigijo kitas Rusijoje veikiantis vokiečių koncerno ilgametis partneris – Maskvos oro uostų neapmuitintų prekių parduotuvių karaliumi vadinamas verslininkas Arazas Mehdijevas. Šių metų rugpjūtį nepriklausomų žurnalistų iš projekto „Sistema“ atliktas tyrimas atskleidė, kad A. Mehdijevas yra Ilchamo Rachimovo, teisės mokslų daktaro ir Vladimiro Putino bendrakursio, žentas. I. Rachimovas viešai yra sakęs, kad perleido A. Mehdijevui „savo reikalų tvarkymą“, o V. Putiną vadino „tiesiog puikiu draugu“ ir „vaišingu šeimininku“.

„Gebr. Heinemann“ ir A. Mehdijevą siejo Kipre registruota įmonė „Rubis Holdings Limited“, iki šiol valdanti parduotuves Domodedovo oro uoste. Joje Vokietijos koncerno partnerė buvo bendrovė „Greenway International FZCO“, siejama su A. Mehdijevu. LRT Tyrimų skyriaus gautuose Kipro registrų išrašuose fiksuota, kad „Rubis“ akcininkai oficialiai pasikeitė 2024 m. balandį. Tada visateisiu įmonės savininku tiesiogiai tapo A. Mehdijevas.

Dar įdomesnė situacija – su Rusijoje veikiančia bendrove „Kapo duty free“, kurią „Gebr. Heinemann“ įsigijo tik 2019 m. Kaip skelbiama, prieš tai ši įmonė kelis dešimtmečius buvo vokiečių koncerno didmeninio tiekimo klientė. „Kapo“ parduotuvės daugiausia veikia tarptautiniuose kelių kontrolės punktuose tarp Rusijos ir Suomijos, Estijos, Kinijos, Ukrainos bei Norvegijos, taip pat tarptautiniame Jekaterinburgo oro uoste.

Kaip matyti iš LRT Tyrimų skyriaus gautos „Kapo duty free“ audito praėjusių metų ataskaitos, 2023-iaisiais „Gebr. Heinemann“ turėjo maždaug trečdalį šios įmonės akcijų. Likusias dalijosi trys privatūs asmenys. Vienas jų – jau minėtas V. Putino bendramokslio žentas A. Mehdijevas.

Šioje ataskaitoje pateikiami ir poataskaitiniai įvykiai – reikšmingi šio pavasario įvykiai. Pavyzdžiui, teikiama informacija apie šį kovą įvykusios įmonės Direktorių tarybos priimtą sprendimą uždaryti vieną iš filialų. Tačiau informacijos apie akcininkų sudėties pasikeitimą – taigi, duomenų apie tai, kad „Gebr. Heinemann“ iki minimos datos būtų atsisakę savo akcijų, – nėra.

Atsakydami į LRT Tyrimų klausimus, „Gebr. Heinemann“ apie santykius su Rusijos oligarchais nebuvo linkę daugžodžiauti.

„Mes nepalaikome verslo santykių su asmenimis, įtrauktais į sankcijų sąrašus“, – nurodoma įmonės pateiktame atsakyme.

Tačiau prabangios prekės čia minėtoms Rusijoje esančias neapmuitintų prekių parduotuves valdančioms įmonėms tiekiamos. Kada pasibaigs tokio tiekimo sutartys, atsakyti „Gebr. Heinemann“ teigė negalinti, tik kartojo, kad laikosi sutarčių įsipareigojimų.